Šventųjų miškelių garbinimas, neliečiamumas ir prieglobsčio norma

Santrauka

Narbutas šventuosius miškelius aiškina kaip pirmąsias sueigų, visuomeninio gyvenimo ir religinių vizijų vietas, tapusias pirmąja tautų šventykla. Narbutas rašo, kad šventuosiuose miškeliuose nederėjo medžioti ar gaudyti gyvūnų, o persekiojami žmonės ten rasdavę prieglobstį.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas šventuosius miškelius aiškina kaip pirmąsias sueigų, visuomeninio gyvenimo ir religinių vizijų vietas, tapusias pirmąja tautų šventykla. global_id t-189902		c-001
t-002 Narbutas rašo, kad šventuosiuose miškeliuose nederėjo medžioti ar gaudyti gyvūnų, o persekiojami žmonės ten rasdavę prieglobstį. global_id t-189903		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas rašo, kad šventuosiuose miškeliuose nederėjo medžioti ar gaudyti gyvūnų, o persekiojami žmonės ten rasdavę prieglobstį.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Miškelių garbinimas buvo taip sureikšmintas, kad juose jokiu būdu nederėjo ne tik medžioti ir gaudyti žvėris ir paukš­ čius, bet jie dar buvo persekiojamų žmonių prieglobstis; pasi­ slėpę toje šventoje vietoje, jie išsivaduodavo nuo persekioji­ mo, kadangi visos ten esančios būtybės, taip pat medžiai ir augalai dėl griežto pamaldumo buvo laikomi šventais ir nelie­ čiamais. Miechovita3 sako: „Prūsų tauta buvo taip sugedusi, kad ne tik miškai, bet ir juose gyvenantys paukščiai ir žvėrys buvo laikomi šventais, o tų žvėrių užmušėjams velnių galybė susukdavo kojas ir rankas“. Krikščionims iš smalsumo buvo draudžiama įžengti į tuos miškelius, bet nelaimingiesiems - tikriausiai ne4.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai