Teodoro Narbuto aprašyme Šventaragio Romovėje aukų šventumas ir religinės apeigos grįžo į senąsias vėžes, tačiau vyriausiojo žynio pasaulietinė ir politinė valdžia neatsikūrė.
Teodoro Narbuto aprašyme Šventaragio Romovėje aukų šventumas ir religinės apeigos grįžo į senąsias vėžes, tačiau vyriausiojo žynio pasaulietinė ir politinė valdžia neatsikūrė.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Aukų šventumas, religinės apeigos — visa grįžo į senas vėžes, išskyrus pasaulietinę ir politinę vyriausiojo žynio valdžią, kuri anksčiau, nuo tada, kai jam būti su Mindaugu buvo uždrausta, liovėsi gyvavusi.