t-001vidutinis
Atėjus šventėms, ne tabalavo per kiemus, ne kūlės nepriderančiai, ne gėrė, ne merginėjo, bet žinyčiose ar po ąžuolais giminės doba širdingai meldės pas savo dievus.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 78
Iš medės pargrįžę ne miegpūdavo, bet vieni vir ves* suko, kiti tinklus mezgė, kiti lunkus mižojo, vy žas vyžo, tūbus vėlė, pasakodami bočių probočių ka rės žygius ir džiaugdamies jų kantrybe ir dorybe, linksmai vakarais bei sau padargą į butą tiekė; kiti pavakaroję apent grįžo į medę vilkų, lapių tykoti. Atėjus šventėms, ne tabalavo per kiemus, ne kūlės nepriderančiai, ne gėrė, ne merginėjo, bet žinyčiose ar po ąžuolais giminės doba širdingai meldės pas savo dievus. Tėvų ir senųjų sakomi klausė, kuriuos karšinantis viežlybai bei padoriai gerbė ir kaipo j o.