Šventadienio maldos žinyčiose ir po ąžuolais paprotys
1 teiginys1 įrašas0 ryšių
Atėjus šventėms, ne tabalavo per kiemus, ne kūlės nepriderančiai, ne gėrė, ne merginėjo, bet žinyčiose ar po ąžuolais giminės doba širdingai meldės pas savo dievus.
Atėjus šventėms, ne tabalavo per kiemus, ne kūlės nepriderančiai, ne gėrė, ne merginėjo, bet žinyčiose ar po ąžuolais giminės doba širdingai meldės pas savo dievus.
Iš medės pargrįžę ne miegpūdavo, bet vieni virves* suko, kiti tinklus mezgė, kiti lunkus mižojo, vyžas vyžo, tūbus vėlė, pasakodami bočių probočių karės žygius ir džiaugdamies jų kantrybe ir dorybe, linksmai vakarais bei sau padargą į butą tiekė; kiti pavakaroję apent grįžo į medę vilkų, lapių tykoti. Atėjus šventėms, ne tabalavo per kiemus, ne kūlės nepriderančiai, ne gėrė, ne merginėjo, bet žinyčiose ar po ąžuolais giminės doba širdingai meldės pas savo dievus. Tėvų ir senųjų sakomi klausė, kuriuos karšinantis viežlybai bei padoriai gerbė ir kaipo j o.