Jeigu pasitaikydavo svečias, kuris, įėjęs į namus, gerais žodžiais pasveikinda vo, o svarbiausia, žinojo, kokiu vardu pavadinti šeiminin ką, tai būdavo laikomas laimės nešėju, dievų tiems na mams siųstu.
Jeigu pasitaikydavo svečias, kuris, įėjęs į namus, gerais žodžiais pasveikinda vo, o svarbiausia, žinojo, kokiu vardu pavadinti šeiminin ką, tai būdavo laikomas laimės nešėju, dievų tiems na mams siųstu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Jeigu pasitaikydavo svečias, kuris, įėjęs į namus, gerais žodžiais pasveikindavo, o svarbiausia, žinojo, kokiu vardu pavadinti šeimininką, tai būdavo laikomas laimės nešėju, dievų tiems namams siųstu. Tokiu atveju priėmimas prasidėdavo tuo, kad pati namų šeimininkė paduodavo svečiui vandens mazgoti kojoms1.