paprotys

Steigiamojo seimo rinkimų tvarka

1 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Steigiamojo seimo rinkimų tvarka: įstatymas buvo paskelbtas 1919 metų lapkričio mėn. 20 d., kai dar nebuvo baigtas karas nei su bolševikais, nei su bermontininkais nei su len- kais. Atstovų turėjo būti renkama po vieną nuo 15.000 gyventojų. Juos turėjo teisę rinkti visi piliečiai, vyrai ir. Steigiamojo seimo rinkimų tvarka: rinkimai į steigiamąjį seimą buvo paskelbti jau 1920 metų pradžioje, o renkamosios dienos nustatytos balandžio mėn. 14—15 (vėliau pratęsus — ir 16). Steigiamojo seimo rinkimų tvarka: tautos atstovai, renkami kas treji metai visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu, proporcingąja rinkimų sistema, turėjo sudaryti seimą, kurs turėjo leisti įstatymus, prižiūrėti vyriau- sybės darbus, tvirtinti biudžetą, sutartis, pradėti ar baigti.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

1919 m. lapkričio 20 d. paskelbtas Steigiamojo seimo rinkimų įstatymas numatė rinkti po vieną atstovą nuo 15 000 gyventojų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Įstatymas buvo paskelbtas 1919 metų lapkričio mėn. 20 d., kai dar nebuvo baigtas karas nei su bolševikais, nei su bermontininkais nei su len- kais. Atstovų turėjo būti renkama po vieną nuo 15.000 gyventojų. Juos turėjo teisę rinkti visi piliečiai, vyrai ir mo- terys, kuriems buvo sukakę 21 metai (kariškiai nuo 17 metų), — visuotiniu, tiesioginiu, lygiu ir slaptu balsavimu, „laikantis pro- porcingumo sistemos". Kandidatų sąrašus teikė partijos arba kuopos.
Visi teiginiai ir įrodymai (1 teiginiai, 1 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)11