t-001vidutinis
Pranciškus Skorina, pirmasis Lietuvos spaustuvininkas, 1517–1519 m. Prahoje išspausdino „Rusėnų Bibliją“, o 1522 m. įkūrė spaustuvę Vilniuje.
Įrodymai (1)
Iš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustuvininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus Skorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten medicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m. Prahoje parengęs ir išspausdinęs psalmyną ir 22 Senojo Testamento knygas bendru pavadinimu „Rusėnų Biblija“. 1522 m. jis įkūrė spaustuvę Vilniuje. Dar po ketvirčio amžiaus, 1547-aisiais Lietuva pribrendo pirmai knygai lietuvių kalba – tai garsusis Martyno Mažvydo „Katekizmas“: išspausdintas emigracijoje Karaliaučiuje, bet skirtas lietuviams ir Lietuvai. LDK visuomenė tuo metu nebuvo pribrendusi lietuviakalbei knygai. Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Radvila Juodasis. Tai reformacijos nulemtas įvykis. Po dešimtmečio čia pasirodė įspūdingas leidybos kūrinys – „Brastos Biblija“. Vėliau Radvila Juodasis įkūrė spaustuvę ir Nesvyžiuje (1562), o 1569 m. su Radvilomis ėmė konkuruoti ir Chodkevičiai: jie įsteigė spaustuvę Zabluduve ir priglobė pirmąjį Maskvos spaustuvininką Ivaną Fiodorovą, nulėmusį stačiatikišką jos pobūdį. Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė katalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į Vilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui. Knygų spausdinimas Lietuvoje virto nenutrūkstamu procesu.