Smuklininkai blaivybės laikotarpiu degtinę pardavinėdavo nuomojamose smuklėse arba krautuvėse, o valstiečius įvairiomis priemonėmis skatindavo girtauti. Smuklininkai blaivininkams degtinę pardavinėdavo kaip neva vyną, į ją įpildami vaisių sulčių ar rašalo; šią praktiką vyskupas Motiejus Valančius griežtai kritikavo.
Smuklininkai blaivybės laikotarpiu degtinę pardavinėdavo nuomojamose smuklėse arba krautuvėse, o valstiečius įvairiomis priemonėmis skatindavo girtauti.
Smuklininkai pardavinėdavo degtinę nuomojamose smuklėse arba krautuvėse. Todėl jie priešinosi blaivybės skelbimui ir visokiais būdais stengėsi atitraukti žmones nuo blaivybės. Jie žinojo vysk. M. Valančiaus autoriteto galią ir numatė jo vadovaujamos akcijos pasisekimą. Todėl jie siūlė vysk. M. Valančiui stambią pinigų sumą, kad tik jis atsisakytų skelbti blaivybę1 2. Blaivybei įsigalėjus, smuklininkai visaip viliojo valstiečius girtauti, pavyzdžiui, duodavo degtinę skolon, nešiodavo ją po kaimus, skleisdavo gandus, esą valdžia esanti priešinga blaivybei, blaivininkai turėsią mokėti mokestį, būsią ištremti į Sibirą. Kartais smuklininkai griebdavosi smurto: prievarta palikdavo valstiečiui degtinės ir patys už ją pasiimdavo žemės ūkio produktų. Valstietį, atsisakiusį priimti, skųsdavo valdžiai, esą jis namuose pats ją gaminąs 3.
Smuklininkai blaivininkams degtinę pardavinėdavo kaip neva vyną, į ją įpildami vaisių sulčių ar rašalo; šią praktiką vyskupas Motiejus Valančius griežtai kritikavo.
Matydami, kad blaivininkai skrupulingai laikosi apžado negerti, smuklininkai sugalvojo jiems piršti degtinę lyg ir nepažeidžiant blaivybės apžado. Į degtinę įpildavo vaisių sulčių ar rašalo ir jau tarsi vyną stiklinėmis pardavinėdavo. Tokią vadinamojo „prasčiokų vyno" gamybą vysk. M. Valančius griežtai kritikavo V pastoraciniame blaivybės laiške4.