XIX a. vidurio senoji gadynė apibūdinama kaip buities ir elgesio visuma: Lietuvos žmonės švietėsi balanomis, avėjo vyžomis, kūlė spragilu, gyveno dūminėse grįčiose, daug dainavo, meldėsi, dirbo, gėrė ir lėbavo.
Toje pačioje gadynėje žmonės daug dainavo, meldėsi, dirbo, gėrė ir lėbavo.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Man teko būti liudininku, kaip senoji gadynė pasikeitė į naująją,\nliudininku tos gadynės, kada Lietuvos žmonės balana (skala) švietėsi,\nvj/žomis avėjo, spragilu kūlė, dūminėse grįčiose gyveno, daug dainavo,\ndaug meldėsi, daug dirbo, daug gėrė ir lėbavo.
Senojoje gadynėje Lietuvos žmonės švietėsi balanomis, avėjo vyžomis, kūlė spragilu ir gyveno dūminėse grįčiose.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Man teko būti liudininku, kaip senoji gadynė pasikeitė į naująją,\nliudininku tos gadynės, kada Lietuvos žmonės balana (skala) švietėsi,\nvj/žomis avėjo, spragilu kūlė, dūminėse grįčiose gyveno, daug dainavo,\ndaug meldėsi, daug dirbo, daug gėrė ir lėbavo.