paprotys

Senosios gadynės kasdienybė

2 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

XIX a. vidurio senoji gadynė apibūdinama kaip buities ir elgesio visuma: Lietuvos žmonės švietėsi balanomis, avėjo vyžomis, kūlė spragilu, gyveno dūminėse grįčiose, daug dainavo, meldėsi, dirbo, gėrė ir lėbavo.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

Toje pačioje gadynėje žmonės daug dainavo, meldėsi, dirbo, gėrė ir lėbavo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

Man teko būti liudininku, kaip senoji gadynė pasikeitė į naująją,\nliudininku tos gadynės, kada Lietuvos žmonės balana (skala) švietėsi,\nvj/žomis avėjo, spragilu kūlė, dūminėse grįčiose gyveno, daug dainavo,\ndaug meldėsi, daug dirbo, daug gėrė ir lėbavo.

Senojoje gadynėje Lietuvos žmonės švietėsi balanomis, avėjo vyžomis, kūlė spragilu ir gyveno dūminėse grįčiose.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

Man teko būti liudininku, kaip senoji gadynė pasikeitė į naująją,\nliudininku tos gadynės, kada Lietuvos žmonės balana (skala) švietėsi,\nvj/žomis avėjo, spragilu kūlė, dūminėse grįčiose gyveno, daug dainavo,\ndaug meldėsi, daug dirbo, daug gėrė ir lėbavo.
Visi teiginiai ir įrodymai (2 teiginiai, 1 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“21