Paprotys

Senjoro atsakomybė už pavaldinio tikėjimą

2 teiginiai1 įrašas0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Feodaliniuose santykiuose senjoras buvo laikomas atsakingu už pavaldinio išganymą ir nurodydavo jam išpažintiną tikėjimą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 42-43

Bažnyčios skleidžiamos vieno Dievo, prigimtinės nuodėmės ir Kristaus atpirkimo idėjos, be abejonės, veikė žmogaus sąmonę. Pagonybės išugdytam žmogui nauja turėjo būti ne tik atjautos ir labdaros, bet ir nuodėmės samprata, ypač tai, kad nusidėti galima ne tik veiksmais, bet ir mintimis. Savaip transformuota artimo meilės idėja atsispindi senjoro ir pavaldinio santykiuose, ypač tai pasakytina apie senjoro atsakomybę už pavaldinio išganymą. Vadinasi, pavaldiniui nurodoma, kokį tikėjimą jis turi išpažinti. Taigi feodaliniai santykiai įgijo idėjinį pagrindą,
t-002vidutinis

Feodaliniuose senjoro ir pavaldinio santykiuose senjorui priskirta atsakomybė už pavaldinio išganymą.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 42-43

Bažnyčios skleidžiamos vieno Dievo, prigimtinės nuodėmės ir Kristaus atpirkimo idėjos, be abejonės, veikė žmogaus sąmonę. Pagonybės išugdytam žmogui nauja turėjo būti ne tik atjautos ir labdaros, bet ir nuodėmės samprata, ypač tai, kad nusidėti galima ne tik veiksmais, bet ir mintimis. Savaip transformuota artimo meilės idėja atsispindi senjoro ir pavaldinio santykiuose, ypač tai pasakytina apie senjoro atsakomybę už pavaldinio išganymą. Vadinasi, pavaldiniui nurodoma, kokį tikėjimą jis turi išpažinti. Taigi feodaliniai santykiai įgijo idėjinį pagrindą,