Paprotys

„Raudonųjų“ daugiakalbė sukilimo propaganda valstiečiams

sukilimas

2 teiginiai2 įrašai2 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Lenkijos sukilėlių vadovybė, bijodama Lietuvos „raudonųjų“ radikalumo, sukilimo Lietuvoje vadovavimą pavedė „baltiesiems“.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 108

Pogrindyje susikūrusi Lenkijos laikinoji tautinė vyriausybė sausio 22 dieną paskelbė sukilimo pradžią. Vasario 1-ąją atsišaukimais lenkų ir lietuvių kalbomis sukilimo pradžia paskelbta ir buvusios LDK teritorijoje. Baimindamasi Lietuvos „raudonųjų“ radikalumo Lenkijos sukilėlių vadovybė sukilimui Lietuvoje vadovauti pavedė „baltiesiems“.

t-002vidutinis

„Raudonieji“ savo propagandoje ne tik lenkų, bet ir lietuvių bei baltarusių kalbomis žadėjo valstiečiams laisvę ir nuosavybės teisę į visą jų dirbamą žemę be jokių išpirkų.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 108

L I E T U V O S I S T O R I J A 108 kai kurie jų būsimą valstybę matė kaip trijų ar net keturių „tautų“ federaciją (Lenkija, Lietuva, Rusia; arba lenkai, lietuviai, baltarusiai ir ukrainiečiai). „Raudonieji“ savo propagandoje ne tik lenkų, bet ir lietuvių bei baltarusių kalbomis žadėjo valstiečiams laisvę ir nuosavybės teisę į visą jų dirbamą žemę be jokių išpirkų. Jie tikėjosi, kad, prasidėjus valstiečių reformai, kils neramumai ir Rusijos kaime, ir valdžia neturės galimybių mesti prieš sukilėlius didelių karinių pajėgų.