Santrauka
Raitas keliavimas lietuviams buvo laikomas garbingesniu už važiuotą, o jauni žemaičiai į bažnyčią ir mugę mieliau jodavo, negu važiuodavo. Žirgų turėjimas ir jų gražybė buvo jaunuomenės garbės dalykas.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
- kategorija: socialinė norma
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-004 Jaunas žemaitis į bažnyčią ar į mugę mieliau joja, negu važiuoja vežimu. | c-002 | |
| t-005 Kalnėnų ir žemaičių jaunuomenė senovėje labiausiai rūpinosi žirgų gražybe. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kalnėnų ir žemaičių jaunuomenė senovėje labiausiai rūpinosi žirgų gražybe.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Todėl jaunuomenė kaip kalnėnų, taip ir žemaičių senovėj nieku kitu nesirūpino, tiktai žirgų gražybe, kurių veislė visame pasauly buvo garsi ir gedaujama ne vien nuo grekonų ir rymionų dėl savo dailumo, čeklumo^1186 , greitumo ir stiprumo, bet dar ir paskesniuose laikuose yra garbinama ir nuo senųjų minima.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jaunas žemaitis į bažnyčią ar į mugę mieliau joja, negu važiuoja vežimu.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Todėl šiandien dar jaunas žemaitis, jei negali raitas joti noris ir ant erkelės kumelėlės į bažnyčią ar į mugę, tad velijąs pėsčias beeinąs, nekaip bevažiuojąs. Klausiamas, dėl ko nevažiuoja su motriškosiomis važiuotas, atsako: „Ar aš koksai vergas ratgaly vilktis.“ Gaspadorius subatos vakarą, norėdamas pievos kertę nubengti, stiprina savo jaunus pjovėjus būtinai nuvargusius tais žodžiais: „Vaikeliai, benkim tą barą šiandien, aš jums rytoj duosiu arklius į bažnyčią joti.“
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |