Santrauka

Dusburgietis teigia, kad jie degino jo ginklus, žirgus, vergus ir tarnaites [servi et ancillae]209, drabužius, medžioklinius šunis bei sakalus ir visa kita, kas reikalinga kariams. Su nekilmingaisiais drauge degino jų kasdienio darbo reikmenis. Jie tikėjo, kad sudeginti daiktai. Dusburgietis teigia, kad dėl šitų mirusiųjų nutikdavo tokių velniškų patyčių, kad štai, mirusiojo tėvams nuėjus pas minėtąjį popiežių — krivį ir paklausus, ar tokią ir tokią dieną bei tokią ir tokią naktį jis nesąs matęs ko einant į jų namus, tas nedvejodamas pasakydavo, kokie buvo. Dusburgietis teigia, kad rašo, jog prūsai po mūšio kaip auką dievams sudegino į nelaisvę paimtą kryžiuotį (III, 91), taip pat darę ir lietuviai (III, 338).

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys
t-001 Per prūsų degintines laidotuves kilmingiesiems degino ginklus, žirgus, tarnus, drabužius, šunis ir sakalus, o nekilmingiesiems – darbo reikmenis.
t-002 Dusburgietis rašo, kad prūsai po mūšio kaip auką dievams sudegino į nelaisvę paimtą kryžiuotį.