Vos atlėgo lenkų ginklo baimė, kai jie pasipylė iš kaimyninių provincijų miškų, per pievas ir šventas girias nuaidėjo trimitai, skelbiantys atnašavimą, žmonės būrėsi, Klausėsi priekaištų ir grasinimų, išsakytų kerštingų ir kaisiu dievų. Visi netruko atsimesti nuo ano tikėjimo. Krikščionių kunigai su jų šventenybėmis buvo nekliudomi msiųsti Į Lenkiją, išvyti valdytojai, dievams sudėtos dėkingumo aukos, žmonės apsišvarino aukų, skirtų permaldauti dievams, kraujuje, ir vėlei visa grįžo į senas vėžes1