Santrauka
Narbutas pranašaujamąją karo auką aprašė kaip apeigą, kai žynys smogdavo belaisviui į krūtinę ir iš kraujo spręsdavo apie karo sėkmę.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas pranašaujamąją karo auką aprašė kaip apeigą, kai žynys smogdavo belaisviui į krūtinę ir iš kraujo spręsdavo apie karo sėkmę.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Narbutas pranašaujamąją karo auką aprašė kaip apeigą, kai žynys smogdavo belaisviui į krūtinę ir iš kraujo spręsdavo apie karo sėkmę.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Atlikę maldas ir būrimus, belaisvį pastatydavo žmo nių akivaizdoje; žynys, vyriausiasis iš susirinkusiųjų, smogda vo jam peiliu į krūtinę. Jeigu kraujas plūsdavo srove, tai būda vo geras ir sėkmingas ženklas, priešingai, jeigu vos lašėdavo, tuomet nebuvo ko tikėtis sėkmės kare; puolamąjį karą sustab dydavo, kol dievai parodys geresnį ženklą. Po to belaisvį sude gindavo.
| patikimumo_lygis | vidutinis |
|---|---|
| patikimumo_saltinis | ai |