Narbutas rašo, kad visi buvo įpratę praustis pirtyse, o vasarą maudytis srauniuose vandenyse, palaikydami švarą, sveikatą ir vykdydami religinį valyvumo priesaką. Narbutas teigia, kad turtingųjų buveinėse būdavo atskiros pirtelės su voniomis, praustuvais ir rankšluosčiais, o prastuomenė pirtis įsirengdavo požeminiuose rūsiuose.
Narbutas teigia, kad turtingųjų buveinėse būdavo atskiros pirtelės su voniomis, praustuvais ir rankšluosčiais, o prastuomenė pirtis įsirengdavo požeminiuose rūsiuose.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Didikų buveinėse būdavo atskira troba, vadinama pirtele, kur stovėdavo vonia, praustuvai, ant sienų kabėdavo ilgi rankšluosčiai. O atskirame židinyje dažnai visą dieną būdavo kaitinami akmenys, kuriais šildydavo voniose vandenį, kartais tie ¡patys akmenys praversdavo dirbtinai šildant tas pirteles, retsykiais jie būdavo apliejami iš žolių sutaisytais kvapniais mišiniais. Prastuomenė įsirengdavo sau pirtis požeminiuose rūsiuose, kur ugnis būdavo kūrenama iš akmenų sukrautose krosnelėse.
Narbutas rašo, kad visi buvo įpratę praustis pirtyse, o vasarą maudytis srauniuose vandenyse, palaikydami švarą, sveikatą ir vykdydami religinį valyvumo priesaką.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Pirtys. Palaikydami švarą, stiprindami sveikatą ir vykdydami religijos priesaką būti valyviems, visi buvo įpratę praustis pirtyse, o vasaros dienomis maudytis srauniuose vandenyse1.