Santrauka
Seimeliai. Vėliau seimeliai buvo šaukiami vienam kuriam reikalui, ir kiekvienas iš jų turėjo atskirus vardus: priešseiminiuose seimeliuose būdavo renkami atstovai į seimą; reliaciniuose atstovai, grįžę iš seimo, padarydavo pranešimus apie seimo darbus; elekciniuose.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Seimeliuose bajorija svarstydavo savo reikalus, rinkdavo teismą, kitus urėdus ir atstovus į seimą. | c-001 | |
| t-002 Vėliau seimeliai buvo šaukiami atskiriems reikalams ir turėjo skirtingus vardus pagal atliekamą funkciją. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Seimeliuose bajorija svarstydavo savo reikalus, rinkdavo teismą, kitus urėdus ir atstovus į seimą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Seimeliai. Žemės teismams rinkti buvo įvesti viso pavieto arba vaivadijos bajorų suvažiavimai, vadinami seimeliais. Seimeliuose bajorija apsvarstydavo savo reikalus, išsirinkdavo teismą ir kitus urėdus. Taip pat seimeliuose buvo renkami at- stovai į seimą ir surašomos jiems instrukcijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vėliau seimeliai buvo šaukiami atskiriems reikalams ir turėjo skirtingus vardus pagal atliekamą funkciją.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Seimeliuose bajorija apsvarstydavo savo reikalus, išsirinkdavo teismą ir kitus urėdus. Taip pat seimeliuose buvo renkami at- stovai į seimą ir surašomos jiems instrukcijos. Vėliau seimeliai buvo šaukiami vienam kuriam reikalui, ir kiekvienas iš jų turėjo atskirus vardus: priešseiminiuose seimeliuose bū- davo renkami atstovai į seimą; reliaciniuose atstovai, grįžę iš seimo, padarydavo pranešimus apie seimo darbus; elekciniuose būdavo renkami pavieto arba vaivadijos urė- dai, ir t. t. **3.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |