t-001vidutinis
Maskvos pasiuntiniai Krokuvoje atsisakė dalyvauti karaliaus vaišėse, nenorėdami varžytis dėl garbingesnės vietos užstalėje su kitais pasiuntiniais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kadangi Maskvos didikai atkirto, kad negali būti nė kalbos apie šitokias sąlygas, pradėta derėtis dėl kitokių taikos formulių. Vis dėlto ir šie legatai tiek pat tepešė, kiek ir ankstesnės pasiuntinybės, kadangi maskvėnai nenorėjo grąžinti ne tik Smolensko žemės, bet ir nė vieno kaimo, atimto iš Lietuvos; po ilgų kivirčų pasiuntiniams nebeliko nieko kito, kaip, nesusitarus dėl taikos, išvykti iš Maskvos. Visai atsitiktinai kažkam užsiminus, kad būtų galima sudaryti dešimčiai metų paliaubas, kurių metu lietuviai bei maskvėnai netrukdomi valdytų kraštą, kurį turėjo paliaubų pradžioje, nesvarbu, ar teisėtai, ar neteisėtai įsigytą, abi šalys susitarė dėl penkerių metų paliaubų ir Smolensko žemės sienos.