t-001vidutinis
Maskvos pasiuntiniai Krokuvoje atsisakė dalyvauti karaliaus vaišėse, nenorėdami varžytis dėl garbingesnės vietos užstalėje su kitais pasiuntiniais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kadangi Maskvos didikai atkirto, kad ne gali būti nė kalbos apie šitokias sąlygas, pradėta derė tis dėl kitokių taikos formulių. Vis dėlto ir šie legatai tiek pat tepešė, kiek ir ankstesnės pasiuntinybės, ka dangi maskvėnai nenorėjo grąžinti ne tik Smolensko žemės, bet ir nė vieno kaimo, atimto iš Lietuvos; po ilgų kivirčų pasiuntiniams nebeliko nieko kito, kaip, ne susitarus dėl taikos, išvykti iš Maskvos. Visai atsitikti nai kažkam užsiminus, kad būtų galima sudaryti de šimčiai metų paliaubas, kurių metu lietuviai bei mask vėnai netrukdomi valdytų kraštą, kurį turėjo paliaubų pradžioje, nesvarbu, ar teisėtai, ar neteisėtai įsigytą, abi šalys susitarė dėl penkerių metų paliaubų ir Smo lensko žemės sienos.