t-001vidutinis
Vidaus reikalų ministras, susitaręs su Vilniaus generalgubernatoriumi A. Potapovu, nustatė katalikų pamokslų sakymo taisykles, ribojusias jų laiką, turinį ir sakytojų teises.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
Šiais reikalavimais caro valdžia neapsiribojo. Tais pačiais metais vidaus reikalų ministras, susitaręs su Vilniaus generalgubernatoriumi A. Potapovu, nustatė tokias pamokslų sakymo taisykles: 1) katalikų kunigai, sakydami pamokslus, neturi minėti stačiatikių ir kitų tikybų; 2) teisė mokyti žmones parapinėse bažnyčiose priklausanti tik klebonams; 3) jei prie filijos bažnyčios yra parapija ir rašomos metrikų knygos, tai tokios bažnyčios klebonas turįs teisę sakyti pamokslus; 4) gimnazijų kapelionai tegalį mokyti tik mokinius, o šventadieniais tai daryti galį tik su gimnazijos vadovybės žinia; 5) pamokslus leidžiama sakyti tik sekmadieniais ir tik vieną pamokslą per dieną; sekmadieniais vietoje pamokslo galima aiškinti katekizmą arba evangeliją iš Bialobževskio vadovėlio, o per šventes galima sakyti Filipeckio pamokslus; 6) savo pamokslus, cenzoriaus patvirtintus, galį sakyti tik turintys mokslo laipsnius kunigai1 2.