Padėkos auka už karo pergalę ir belaisvio sudeginimas

Santrauka

Narbutas padėkos auką už karo pergalę aprašė kaip didžiąją auką ir vaišes, per kurias ant laužo sudegindavo žymų belaisvį su žirgu ir ginklais. Narbutas rašė, kad kai būdavo keli vienodai kilmingi belaisviai, aukai parenkamą belaisvį nulemdavo burtai.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas padėkos auką už karo pergalę aprašė kaip didžiąją auką ir vaišes, per kurias ant laužo sudegindavo žymų belaisvį su žirgu ir ginklais. global_id t-189797		c-001
t-002 Narbutas rašė, kad kai būdavo keli vienodai kilmingi belaisviai, aukai parenkamą belaisvį nulemdavo burtai. global_id t-189798		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas rašė, kad kai būdavo keli vienodai kilmingi belaisviai, aukai parenkamą belaisvį nulemdavo burtai.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Užsodinę riterį ant žirgo, apvesdavo tris kartus aplink aukojamąjį aukurą; tada, įvedę tarp keturių stulpų, įkastų į žemę, raitelį ir žirgą surišdavo grandinėmis, apdėdavo dervin­ gomis ir sausomis malkomis aukščiau riterio galvos, kad jo nė nebūtų matyti, pagaliau padegdavo. Jeigu būdavo keli vieno­ dai kilmingi belaisviai, liepdavo traukti burtus, kurio eilė. 9.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai