Galiausiai nuteistieji buvo vedami į egzekucijos vietą apsupti kareivių su duriamaisiais ginklais, o dvasininkai juos lydėjo (liuteronas skundėsi, jog jam, kitaip nei katalikų dvasininkams, nebuvo leista eiti paskui nuteistąjį, tad turėjo jį guosti iš tolo).