t-001vidutinis
Kas linkėjo tą namsargą į savo butą įgauti, meilavo vaidelės, idant tenai į namus atneštų, kursai atėjęs rado jau skomį padengtą ir tuojau, iš ančio žaltį išėmęs, rinkį ap vedė ir, midum jį sušlakstęs, ėmė pats pietuoti, o žalčiui pieno lakti padėjo, kursai.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Ne vien me džiai patys godojami buvo, bet dar jų amalai ste buklingais vadinos, kuriuos dar praėjusiame amžiuj už visų brangiausias vaistis turėjo1. Tarp čiuzkių (kirminų) žaltys už visus buvo juo gerbiamas ir už namsargą turimas. Kas linkėjo tą namsargą į savo butą įgauti, meilavo vaidelės, idant tenai į namus atneštų, kursai atėjęs rado jau skomį padengtą ir tuojau, iš ančio žaltį išėmęs, rinkį ap vedė ir, midum jį sušlakstęs, ėmė pats pietuoti, o žalčiui pieno lakti padėjo, kursai tenai pasišėręs nuo stalo nuslinko ir trobos kerčioj nugulė ir taip namų apgynėju tapo.