t-001vidutinis
Tolesniai dar apie jų laidojimus taip jis pasakoja.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 22
Tolesniai dar apie jų laidojimus taip jis pasakoja. Skitai savo nustipusius ligonis, tuos, kurie nedorai gyveno ant šio pasaulio, pametė penui šunims* bei varnoms laukuose, o tuos, kurie doringai gyvendami buvo nustipę, padėję su visų mylimiausiu jo tarnu, žirgu, pėdsakiais, su vakarčiu ir visu tuo, ko gyvendamas lavonas prie būtos reikalavo, ant malkos sudegindavo. Paskui gentys ir bendrai, supylę jų pelenus į molio ar akmens indą, ant jos viršaus minavonei pailguotiną kalnalį, kapais vadinamą, į elipsą pavėdų, sukasė.