t-001vidutinis
Tolesniai dar apie jų laidojimus taip jis pasakoja.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Tolesniai dar apie jų laidojimus taip jis pasakoja. Skitai savo nustipusius ligonis, tuos, kurie nedorai gyveno ant šio pasaulio, pametė penui šunims* bei varnoms laukuose, o tuos, kurie doringai gyvenda mi buvo nustipę, padėję su visų mylimiausiu jo tar nu, žirgu, pėdsakiais, su vakarčiu ir visu tuo, ko gy vendamas lavonas prie būtos reikalavo, ant malkos sudegindavo. Paskui gentys ir bendrai, supylę jų pe lenus į molio ar akmens indą, ant jos viršaus mina- vonei pailguotiną kalnalį, kapais vadinamą, į elipsą pavėdų, sukasė.