Elgeta rinko pinigus mišioms dėl pamestų ar pavogtų turtų atradimo ir Šventą Antaną vadino pamestų daiktų patronu.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 137 (PDF 135)
Vaikščiodavo dar ir kitokių. Kitas, įėjęs į grįčią, pasako pagarbinimą ir paskui: „Palaiminimas tiems namams nuo saulės tekėjimo iki nusileidimo, šeimininkams, jų vaikeliams ir visiems, kurie šioje grįčioje užsilaiko. Parnešu palaiminimą iš šventų vietų: Čestakavo ir Vilniaus Aušros bromos Dievo Motinos. Einu į Žemaičių Kalvariją, užeisiu į Kretingą pas Šventą Antaną, patroną pamestų daiktų, paduosiu pinigus surinktus ant mišių dėl atradimo pamestų ir pavogtų turtų, idant šis patronas šventas suklupdytų visus vagius ir pasalūnus. Skaitytinės mišios — dvi grivini, giedotinės — du auksisnu.