Miestiečių dalyvavimas parapinės bažnyčios apeigose
1 teiginys1 įrašas0 ryšių
Bažnyčia, kaip sakyta, buvo nemiestietiška Kauno dalis, tačiau dėl jos ryšių su Kauno gyventojų gyvenimu pobūdžio ir tų ryšių reikšmės ji neabejotinai buvo neatsiejama nuo miesto gyvenimo.
Bažnyčia, kaip sakyta, buvo nemiestietiška Kauno dalis, tačiau dėl jos ryšių su Kauno gyventojų gyvenimu pobūdžio ir tų ryšių reikšmės ji neabejotinai buvo neatsiejama nuo miesto gyvenimo.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Bažnyčia, kaip sakyta, buvo nemiestietiška Kauno dalis, tačiau dėl jos ryšių su Kauno gyventojų gyvenimu pobūdžio ir tų ryšių reikšmės ji neabejotinai buvo neatsiejama nuo miesto gyvenimo. Miestiečiai dalyvaudavo pamaldose ir atlaiduose, klausydavosi pamokslų ir giedodavo per šv. Mišias, buvo krikštijami, tuokdavosi, buvo apraudami po mirties, čia melstasi už jų vėles.
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Šaltinių sąrašas
Šaltinis
Autorius / metai
Teiginiai
Citatos ir paminėjimai
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)