Po 1812 m. Lietuvoje labai išpopuliarėjo masonų judėjimas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 104
Po 1812 m. Lietuvoje labai išpopuliarėjo masonų judėjimas. Masonų ložėms priklausė diduma bent kiek intelektualesnės publikos. Garsiausioji ložė vadinosi „Uolusis lietuvis“ („Gorliwy Litwin“). Universitete veikė nemažai studentų organizacijų, besirūpinusių kultūriniu ir doroviniu tobulėjimu, ištikimybe tiesai, laisvei ir Tėvynei.
Universitete veikė studentų organizacijos, kurios rūpinosi kultūriniu ir doroviniu tobulėjimu bei ištikimybe tiesai, laisvei ir Tėvynei.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 104
Po 1812 m. Lietuvoje labai išpopuliarėjo masonų judėjimas. Masonų ložėms priklausė diduma bent kiek intelektualesnės publikos. Garsiausioji ložė vadinosi „Uolusis lietuvis“ („Gorliwy Litwin“). Universitete veikė nemažai studentų organizacijų, besirūpinusių kultūriniu ir doroviniu tobulėjimu, ištikimybe tiesai, laisvei ir Tėvynei.
Masonų ložės ir studentų organizacijos sąmokslų nerezgė, bet kūrė valdžiai nepaklusnią atmosferą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 105
Nors jokių sąmokslų šios organizacijos nerezgė, jos kūrė atmosferą, neskatinančią paklusnumo valdžiai. Caro administracija ėmėsi tyrimo, kuris išsirutuliojo į to meto didžiausią Europoje teismo procesą prieš studentų ir moksleivių jaunimą. Apkaltinus per 100 asmenų, dvidešimt, tarp jų ir A. Mickevičius, ištremti, kiti atiduoti į rekrutus.
R. Klimavičiaus nuomone, Teodoras Narbutas 1817 m. įstojo į masonų organizaciją, vėliau rašė ugdymo ir auklėjimo temomis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 7
Masonų organizacijose kampainis simbolizavo sąžine, akacijos šakelė - nemirtingumą, skriestuvas - aukščiausiąjį protą. Ant taurės išgraviruota data - „1817 m.“ R. Klimavičiaus nuomone, tais metais T. Narbutas įstojo į masonų organizaciją4. Jis pradėjo rašyti straipsnius ugdymo ir auklėjimo temomis, laikraščiuose „Dziennik Willenski“ ir „Tygodnik Wilenski“ pasisakė prieš baudžiavinį išnaudojimą. Šių periodinių leidinių redaktoriai Kazimieras Kontrimas ir Antanas Marcinovskis taip pat priklausė masonų organizacijai.
N. Vėlius teigia, kad visuomenės švietimo ir ugdymo uždaviniai buvo formuluojami masonų organizacijose, o T. Narbuto taurė aprašoma kaip masonų apeigų atributas.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.