Po 1812 m. Lietuvoje labai išpopuliarėjo masonų judėjimas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 104
Po\n1812 m. Lietuvoje labai išpopulia-\nrėjo masonų judėjimas. Masonų\nložėms priklausė diduma bent\nkiek intelektualesnės publikos.\nGarsiausioji ložė vadinosi „Uolusis\nlietuvis“ („Gorliwy Litwin“). Uni-\nversitete veikė nemažai studentų\norganizacijų, besirūpinusių kul-\ntūriniu ir doroviniu tobulėjimu, ištikimybe tiesai, laisvei ir Tėvynei.
Universitete veikė studentų organizacijos, kurios rūpinosi kultūriniu ir doroviniu tobulėjimu bei ištikimybe tiesai, laisvei ir Tėvynei.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 104
Po\n1812 m. Lietuvoje labai išpopulia-\nrėjo masonų judėjimas. Masonų\nložėms priklausė diduma bent\nkiek intelektualesnės publikos.\nGarsiausioji ložė vadinosi „Uolusis\nlietuvis“ („Gorliwy Litwin“). Uni-\nversitete veikė nemažai studentų\norganizacijų, besirūpinusių kul-\ntūriniu ir doroviniu tobulėjimu, ištikimybe tiesai, laisvei ir Tėvynei.
Masonų ložės ir studentų organizacijos sąmokslų nerezgė, bet kūrė valdžiai nepaklusnią atmosferą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 105
Nors jokių sąmokslų šios organizacijos nerezgė, jos kūrė atmosferą,\nneskatinančią paklusnumo valdžiai. Caro administracija ėmėsi tyrimo,\nkuris išsirutuliojo į to meto didžiausią Europoje teismo procesą prieš stu-\ndentų ir moksleivių jaunimą. Apkaltinus per 100 asmenų, dvidešimt, tarp\njų ir A. Mickevičius, ištremti, kiti atiduoti į rekrutus.
R. Klimavičiaus nuomone, Teodoras Narbutas 1817 m. įstojo į masonų organizaciją, vėliau rašė ugdymo ir auklėjimo temomis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 7
Masonų organizacijose kampainis simboli\nzavo sąžine, akacijos šakelė - nemirtingumą, skriestuvas - aukš\nčiausiąjį protą. Ant taurės išgraviruota data - „1817 m.“ R. Kli\nmavičiaus nuomone, tais metais T. Narbutas įstojo į masonų\norganizaciją4. Jis pradėjo rašyti straipsnius ugdymo ir auklėji\nmo temomis, laikraščiuose „Dziennik Willenski“ ir „Tygodnik\nWilenski“ pasisakė prieš baudžiavinį išnaudojimą. Šių peri\nodinių leidinių redaktoriai Kazimieras Kontrimas ir Antanas\nMarcinovskis taip pat priklausė masonų organizacijai.
N. Vėlius teigia, kad visuomenės švietimo ir ugdymo uždaviniai buvo formuluojami masonų organizacijose, o T. Narbuto taurė aprašoma kaip masonų apeigų atributas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 7
Masonų organizacijose kampainis simboli\nzavo sąžine, akacijos šakelė - nemirtingumą, skriestuvas - aukš\nčiausiąjį protą. Ant taurės išgraviruota data - „1817 m.“ R. Kli\nmavičiaus nuomone, tais metais T. Narbutas įstojo į masonų\norganizaciją4. Jis pradėjo rašyti straipsnius ugdymo ir auklėji\nmo temomis, laikraščiuose „Dziennik Willenski“ ir „Tygodnik\nWilenski“ pasisakė prieš baudžiavinį išnaudojimą. Šių peri\nodinių leidinių redaktoriai Kazimieras Kontrimas ir Antanas\nMarcinovskis taip pat priklausė masonų organizacijai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 104
Po\n1812 m. Lietuvoje labai išpopulia-\nrėjo masonų judėjimas. Masonų\nložėms priklausė diduma bent\nkiek intelektualesnės publikos.\nGarsiausioji ložė vadinosi „Uolusis\nlietuvis“ („Gorliwy Litwin“). Uni-\nversitete veikė nemažai studentų\norganizacijų, besirūpinusių kul-\ntūriniu ir doroviniu tobulėjimu, ištikimybe tiesai, laisvei ir Tėvynei.