M. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, o draudimas galiojo iki 1904 m. pavasario.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 115
Iš to gimė sumanymas pakeisti lietuvių raštijoje tradicinį lotyniškąjį raidyną rusišku raidynu, arba kirilika. 1864 m. M. Muravjovo nurodymu pradėta drausti lietuvių raštija tradiciniu raidynu, šis draudimas išplėstas į visą Rusijos imperijos teritoriją ir galiojo ligi 1904 m. pavasario.
Valdžia manė, kad etninės Lietuvos kaimo mokykloms reikia dvikalbių elementorių, kuriuose lietuviški vertimai būtų užrašyti kirilika.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 115
tikos šalininkai vadovavosi nuostata, kad vykstant pažangai lietuvių kalbai vis tiek lemta išnykti. Esą šia kalba tekalba tik pora milijonų, nėra bent kiek gausesnės raštijos, tad valdžiai nėra ko su ja terliotis. Vis dėlto ir valdžiai buvo aišku, kad etninės Lietuvos kaimo mokyklose pradėti mokyti rusų kalbos mokytojui nemokant lietuviškai yra sunkiai įmanomas dalykas, kad visų pirma tokiam mokytojui reikia išleisti dvikalbius elementorius, kuriuose būtų ir rusiškų žodžių vertimai į lietuvių kalbą, užrašyti ne tradiciniu šiai kalbai lotyniškuoju raidynu, o rusų raidynu – kirilika.
Valdžia siekė kaimo mokykloms išleisti dvikalbius elementorius, kuriuose lietuviški vertimai būtų rašomi kirilika.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 115
tikos šalininkai vadovavosi nuostata, kad vykstant pažangai lietuvių kalbai vis tiek lemta išnykti. Esą šia kalba tekalba tik pora milijonų, nėra bent kiek gausesnės raštijos, tad valdžiai nėra ko su ja terliotis. Vis dėlto ir valdžiai buvo aišku, kad etninės Lietuvos kaimo mokyklose pradėti mokyti rusų kalbos mokytojui nemokant lietuviškai yra sunkiai įmanomas dalykas, kad visų pirma tokiam mokytojui reikia išleisti dvikalbius elementorius, kuriuose būtų ir rusiškų žodžių vertimai į lietuvių kalbą, užrašyti ne tradiciniu šiai kalbai lotyniškuoju raidynu, o rusų raidynu – kirilika.