Laidotuvių palyda su kardų žvanginimu ir Pykuolio varymo šūksniais

Santrauka

Narbutas aprašo laidotuvių paprotį, kai mirusįjį lydintys raiti giminaičiai ir bičiuliai žvangindavo kardais ir šūksniais vydavo Pykuolį.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas aprašo laidotuvių paprotį, kai mirusįjį lydintys raiti giminaičiai ir bičiuliai žvangindavo kardais ir šūksniais vydavo Pykuolį. global_id t-189925		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas aprašo laidotuvių paprotį, kai mirusįjį lydintys raiti giminaičiai ir bičiuliai žvangindavo kardais ir šūksniais vydavo Pykuolį.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Mirusįjį, vežamą į laidotuvių vietą, lydi raiti ginkluoti gi­ minaičiai ir bičiuliai, kurie šalia vežimo, ant kurio guli miru­ siojo palaikai, tolydžio mosikuoja kardais, čerškina kardą į kar­ dą ir vis šaukia: „Ei, ei, bėkite, pykuoliai!“ (Gej, gej, begejte Pokole!) Tai yra varo šalin piktąjį dievą Pykuolį (Poklių) nuo mirusio asmens kūno.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai