Kryžiaus karo skelbimas ir kryžiumi pasižymėjusiųjų telkimas

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Kristijonas lūgoja pašalpos nuo tų visų, kurie negal kryžium pasiženklinę eiti netikėlių į Parusnį kariauti, tie vienok gal apžadais tą patį išpildyti, duodami apieras ant minavoto galo. Tą patį pavasarį traukė į Parusnį būriai meldžionų kryžium paženklinti, kurių vienok nesintėjo širdy ynas reikalas tikybos ir ynas noras platinimo ir apgynimo Evangelijos, maž tevarė juos viltis išga[ny]mo į netikėlių kraštą, daugiaus juos masino tenai lobis ir skelbiami turtai, kurie vieni tarp tų meldžionų norėjo tą kraštą į tyrus paversti, kiti savo aitra dyko amžinai apvergti netikėlius ir jų turtais apsisavinti, tardami tuo kartu tegalėsią yną tikybą diegti. Popiežius Honorijus III numanė savo amžių ir žinojo, kaip ūkės reikalą su tais kryžiaus žygiais sukergti.