Paprotys

Kreipimasis į Vytautą svarbiausiais reikalais

3 teiginiai2 įrašai5 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Lenkų pakancleriai, vyskupai ir senatoriai kreipdavosi į Vytautą svarbiausiais karūnos reikalais, prašydami patarimo ir paramos.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 219

Svarbiausiuose lenkų reikaluose, kokie tik Lenkijoj kildavo, pradedant nuo aukščiausių vietų užėmimo, net iki pagrindinių reikalų, kai ėjo klausimas apie karalijos santvarką, apie vyriausią valdžios kryptį, — Vytauto įtaka, prasidėjusi nuo tos valandos, kai jis buvo pašauktas būti karalaitės Jadvygos globėju, buvo tiek ryški, jog galima visur ją pastebėti. Iš anų laikų lenkų karūnos kanceliarijos raštų matome, kad to meto žymūs politikai: pakancleriai, vyskupai, senatoriai kreipdavosi į Vytautą svarbiausiais karūnos reikalais, prašydami patarimo, dažniausiai jo paramos. Dėl jo energingos paramos Mozūrų kancleris Ziemovitas gavo Płocko vyskupo sostą; karūnos pakancleris Stanislovas Ciołek turėjo būti kunigaikščiui Vyt. dėkingas už Poznaniaus mitrą.
t-002vidutinis

Vytautui užtariant lenkų šlėktą ir tarpininkaujant, Jogaila Červinsko stovykloje padidino bajorijos luomo teises.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 220

Bet Vytautui šlėktą karštai užtariant ir jam tarpininkaujant, kaip tai aiškiai pažymėta pačioje privilegijoje, Jogaila padidino bajorijos luomo teises^1 ). Lenkų senatoriai kreipdavosi į Vyt. ir tais atvejais, kai reikėdavo išdalinti pasaulietiškus vakansus (vietas) ir vyskupų sostus, kad jis prikalbėtų Jogailą nesiskubinti su paskyrimais, nepasitaręs su karūnos pralotais ir didžiūnais.
t-003vidutinis

Lenkų pakancleriai, vyskupai ir senatoriai kreipdavosi į Vytautą svarbiausiais karūnos reikalais, prašydami patarimo arba paramos.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 219

Svarbiausiuose lenkų reikaluose, kokie tik Lenkijoj kildavo, pradedant nuo aukščiausių vietų užėmimo, net iki pagrindinių reikalų, kai ėjo klausimas apie karalijos santvarką, apie vyriausią valdžios kryptį, — Vytauto įtaka, prasidėjusi nuo tos valandos, kai jis buvo pašauktas būti karalaitės Jadvygos globėju, buvo tiek ryški, jog galima visur ją pastebėti. Iš anų laikų lenkų karūnos kanceliarijos raštų matome, kad to meto žymūs politikai: pakancleriai, vyskupai, senatoriai kreipdavosi į Vytautą svarbiausiais karūnos reikalais, prašydami patarimo, dažniausiai jo paramos. Dėl jo energingos paramos Mozūrų kancleris Ziemovitas gavo Płocko vyskupo sostą; karūnos pakancleris Stanislovas Ciołek turėjo būti kunigaikščiui Vyt. dėkingas už Poznaniaus mitrą.