Santrauka
Tokias vietas žmonės paprastai vadino milžinų kapais ir net vyresnybės nurodymu jas ardydami nerasdavo nieko, kas patvirtintų liaudies pasakas.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
- kategorija: komemoracinė praktika
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-002 Tokias vietas žmonės paprastai vadino milžinų kapais ir net vyresnybės nurodymu jas ardydami nerasdavo nieko, kas patvirtintų liaudies pasakas. | c-001 c-002 | |
| t-003 - publicnote: - saltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean - vietasaltinyje: offset: 55782-56563; match: exact - santrauka: Troba buvo ketvirtasis trobesys, skirtas svečiams žiemą vaišinti. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Tokias vietas žmonės paprastai vadino milžinų kapais ir net vyresnybės nurodymu jas ardydami nerasdavo nieko, kas patvirtintų liaudies pasakas.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Buvo dar šventomis vadinamos karmūšų^842 , arba kovų, vietos, tai yra laukai, kuriuose su neprieteliais buvo grūmęsi ir tenai svietas buvo kritęs kariaudamas: kaipogi senovėj didžiai godojo tuos, kurie, kariaudami ir gyniodami nuo neprietelių savo liuosybę ir savo namus, buvo galvą padėję. Ne vien jų narsybę ir kantrybę gėrynėse^843 ir sueimuose^844 garbino, bet dar norėjo pačias vietas, ant kurių taip garbingi ir narsūs vyrai buvo mirę, idant nė nuo ko nebūt palytimos ir pakušinamos^845 , todėl žambį smeginti^846 , arti, kasti tokias vietas arba laukus turėjo sau už visų didžiausią nuodėmę ir tuos, kurie būt drįsę juos ardyti, kuo smarkiausiai karojo, ką nuo to gal manyti, jog šiandien dar savo pramone^847 niekšai nedrįsta jų kušinti, negut vyresnybei liepiant; kokias vietas paprastai milžinų kapais vadina, apie kuriuos pasakos šiandien dar visiems yra žinomos
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tokias vietas žmonės paprastai vadino milžinų kapais ir net vyresnybės nurodymu jas ardydami nerasdavo nieko, kas patvirtintų liaudies pasakas.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Vienok šiandien, atsitikus parėdymu vyresnybės per tokias vietas arba kapus naują vieškelį vesti ar žvizdrą iš tokių kapų į kelią pilti, nieko tokio nėra randama, kas tą didelybę praėjusiojo svieto rodytų, nes tiktai sutrynėję ginklai praėjusiųjų gadynių ir kaulai žmonių tokių, kokius šiandien regim dar gyvojančius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: - publicnote: - saltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean - vietasaltinyje: offset: 55782-56563; match: exact - santrauka: Troba buvo ketvirtasis trobesys, skirtas svečiams žiemą vaišinti.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
citata_originali: | Įrankiais jų linksmybės buvo ilgi, iš trijų skilų sudėti apvalūs medžio trūbai^551 , nuokamieni^552 ir truputį pakumpi, per pusantro sieksnio ilgi, stipriai sukibyti^553 , nukaišti ir laibai tošėmis nuvyturti, kuriuos t vadino trimitais, jog iš trijų dalių buvo sudėti; tais trūbais skatino kareivius į kovą kariaudami, pūtė aukas dievams aukaudarni, nabaštikus^554 laidodami, kaip viršiau minavojau; vadino juos dar sutartiniais nuo to, jog vieni trūbijo^555 , o kiti atlieptinai dainavo sueimuose^556 :
items-troba-svetlycia-001
- status: unused
- claim_role: new_claim
- kategorija: daiktas
- kandidatas: Troba / svetlyčia
- potencialus_teiginys: Troba buvo ketvirtasis trobesys, skirtas svečiams žiemą vaišinti.
- public_note:
- saltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
- vieta_saltinyje: offset: 55782-56563; match: exact
- santrauka: Troba buvo ketvirtasis trobesys, skirtas svečiams žiemą vaišinti.
- pagrindzia:
- pastaba: Išsaugota kaip atskiras galimo teiginio įrodymas prieš viešą publikavimą. citata_originali: | Ketvirtasis trobesys buvo trobos, arba svetlyčia, kame svečius žiemą vaišino, taip pat pailguotinas ketvirtainis, kurio gyvenamasis galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas; it pusėj šalinių sienų buvo kiaurai dvejos durys, didžiosios nuo pietų ar rytų, mažosios nuo užpakalio; tarp tų durų ėjo skersai dvi sieni, kuriedvi jungė abi šalini trobos sieni, tiedvi skersini sieni buvo sujungti siena prieš didžiąsias duris taip, jog dvi dali ertmės paliko mažosioms durims, o trečioji didžiosioms; rūme pas mažąsias duris vadinos virenė, arba kuknė^221 , o rūme pas didžiąsias duris vadinos priemenė nuo žodžio pirma minti, kurioje buvo trejos durys be didžiųjų, beje; vienos į kuknę, antros į trobą, o trečiosios į priešininkę^222 , nuo žodžio prieš, jog prieš trobos duris buvo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |