Klaipėdos krašto lietuvinimas per kalbos ir švenčių dalyvavimo nurodymus tarnautojams

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1938 m. pabaigoje, po Miuncheno susitarimo, karo padėtis Klaipėdos krašte buvo atšaukta ir Lietuva jau nebevaldė situacijos. Nors Lietuvos vyriausybė skyrė Klaipėdos kraštui nemažai lėšų – vien į uostą investuota 42 mln. litų, o pajamų tegauta 11 mln., ištekliai pasirodė esą riboti, Lietuvos vyriausybės įtaka krašte mažėjo: Statute užrašytas dviejų kalbų lygiateisiškumas tebuvo fikcija – lietuvių kalba galėjai susikalbėti tik lietuviškose įstaigose ir bendrovėse. Vokiškose įstaigose dominavo nacių šalininkai, beveik visose mokyklose dėstyta vokiečių kalba, nors dauguma mokinių buvo lietuviai. Įvesti mokymą lietuviškai pagal mokinių kilmę nepavyko, o nurodymai tarnautojams darbe kalbėti lietuviškai, dalyvauti lietuviškose šventėse davė atvirkščią rezultatą – oponentai efektyviai kliudė integruoti Klaipėdos kraštą.