Paprotys

Kauno vaito skyrimas iš tarybos pasiūlytų kandidatų

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Žinoma, valdovas neprivalėjo atsižvelgti į Kauno miestiečių siūlymus, bet atsižvelgdavo.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 288

Žinoma, valdovas neprivalėjo atsižvelgti į Kauno miestiečių siūlymus, bet atsižvelgdavo. Kaip atrodo, tai, kad valdovas Kauno miesto vaitu skirdavo Kauno miestietį, buvo įsisenėjęs paprotys, teisiškai niekur neužfiksuotas. Valdant Jogailaičių dinastijai valstybėje buvo aiškūs valdovo sosto perimamumo principai, ir Kauno miestiečiams dėl šito papročio išnykimo nereikėjo nerimauti.
t-002vidutinis

Steponas Batoras, Kauno burmistrų ir tarėjų prašomas, atsižvelgė į senovinius papročius ir paskelbtoje privilegijoje pareiškė skelbsiantis Kauno miesto vaitu vieną iš keturių Kauno burmistrų, tarėjų ir miestiečių bendruomenės pasiūlytų kandidatų į tas.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 288

Steponas Batoras, Kauno burmistrų ir tarėjų prašomas, atsižvelgė į senovinius papročius ir paskelbtoje privilegijoje pareiškė skelbsiantis Kauno miesto vaitu vieną iš keturių Kauno burmistrų, tarėjų ir miestiečių bendruomenės pasiūlytų kandidatų į tas pareigas. Kandidatus turėjo atrinkti burmistrai ir tarėjai iš savo tarpo, jie turėjo būti vyrai garbingi, išmanantys teisę, turintys mieste nekilnojamojo turto (namų). Į vaitus galėjo būti atrinkti tiek lietuviai, tiek vokiečiai.