Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Paprotys

Kauno pirklių registravimas ir prekybos nuostatai

3 teiginiai3 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Štai tikrai ne 1639 m. buvo išskirtos 3 Kauno pirklių kategorijos.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 226

Štai tikrai ne 1639 m. buvo išskirtos 3 Kauno pirklių kategorijos. Norintieji įsirašyti į Kauno pirklių sąrašą buvo skirstomi į kategorijas pagal turtą bei veiklos apimtį ir pagal tai buvo nustatyti įsirašymo mokesčiai. Pirmaeiliai (przedniejszi), kaip sakoma nuostatuose, pirkliai turėjo mokėti 20 kapų lietuviškųjų grašių, vidutiniai - 12 kapų grašių, smulkieji pirkleliai (kupczykowie) - 8 kapas grašių.
t-002vidutinis

Numanu, kad visais šiais atvejais galvoje buvo turima didmeninė prekyba, eksporto prekių siuntų formavimas ar įvežtų prekių realizavimas.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 227

Numanu, kad visais šiais atvejais galvoje buvo turima didmeninė prekyba, eksporto prekių siuntų formavimas ar įvežtų prekių realizavimas. Todėl, pakartojant ankstesnes valdovų patvirtintas prekybos taisykles, buvo reikalaujama, kad Kauno pirkliai nesiuntinėtų savo padėjėjų ir samdinių į turgų supirkinėti prekių, tai daryti turėjo jie patys. Šitaip buvo tikimasi iš didmeninės prekybos pašalinti neregistruotus prekeivius.
t-003vidutinis

Todėl, pakartojant ankstesnes valdovų patvirtintas prekybos taisykles, buvo reikalaujama, kad Kauno pirkliai nesiuntinėtų savo padėjėjų ir samdinių į turgų supirkinėti prekių, tai daryti turėjo jie patys.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 227

Todėl, pakartojant ankstesnes valdovų patvirtintas prekybos taisykles, buvo reikalaujama, kad Kauno pirkliai nesiuntinėtų savo padėjėjų ir samdinių į turgų supirkinėti prekių, tai daryti turėjo jie patys. Šitaip buvo tikimasi iš didmeninės prekybos pašalinti neregistruotus prekeivius. Išimtis buvo padaryta tik pirkliams - tarybos ir suolininkų kolegijos nariams ir bendruomenės prisiekusiesiems, taip pat vyro verslą perėmusioms našlėms.