Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Paprotys

Kauno muitų rinkimo tvarka

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Ankstyviausiame iš išlikusių 1495 m. Kauno muitinėje renkamų muitų tvarkos išdėstyme daugiausia rašoma apie pirklių, atvykstančių į Kauną ar iš jo išvykstančių, pareigą prisistatyti muitininkams.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 94

Ankstyviausiame iš išlikusių 1495 m. Kauno muitinėje renkamų muitų tvarkos išdėstyme daugiausia rašoma apie pirklių, atvykstančių į Kauną ar iš jo išvykstančių, pareigą prisistatyti muitininkams. Hanzos pirklių pareiga buvo pranešti Kauno muitininkui, kokias prekes atsigabeno ir kokiame laive jos yra. Pirklys galėjo laivą iškrauti tik muitininkui apžiūrėjus prekes, be to, grasinta didele pramuitine - bauda už nuslėptas prekes.
t-002vidutinis

Apmuitinamos būdavo tos įvežamos ar išvežamos prekės, kurių susidarydavo daugiau.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 94

Apmuitinamos būdavo tos įvežamos ar išvežamos prekės, kurių susidarydavo daugiau. O vilniečiai, pagal savo privilegijas neturintys mokėti muito, atvykę į Kauną privalėjo sumokėti muitininkui vadinamąją pranešimo rinkliavą (o6ecmKa) - vieną grašį. Kauniečiai, atplaukę iš Nemuno žemupio, taip pat turėjo duoti muitininkui pranešimo rinkliavą, bet tik tuo atveju, jei atsigabendavo žuvies lydeką ar kokią kitą gerą žuvį.