Nors karčemose, kaip sakyta, galima buvo pavalgyti, apsistoti, pašerti arklį, bet bene daugiausia į jas buvo einama pasilinksminti prie alaus ar midaus bokalo.
Nors karčemose, kaip sakyta, galima buvo pavalgyti, apsistoti, pašerti arklį, bet bene daugiausia į jas buvo einama pasilinksminti prie alaus ar midaus bokalo.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Nors karčemose, kaip sakyta, galima buvo pavalgyti, apsistoti, pašerti arklį, bet bene daugiausia į jas buvo einama pasilinksminti prie alaus ar midaus bokalo. Nuo XVI a. antrosios pusės pamažu ima rastis ir degtinė. Karčemose buvo klausomasi keliaujančiųjų muzikantų ir juokdarių, šokama, lošiama kortomis, kauliu- kais, šaškėmis, retkarčiais ir šachmatais. Kildavo ginčai, būdavo kertamos lažybos.
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
Šaltiniai ir tolesnis skaitymas
Vidinis šaltinis
Autorius / metai
Teiginiai
Citatos ir paminėjimai
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)