Karo grobis buvo dalijamas į keturias dalis: dievams, kunigaikščiui su tarnais ar kunigais, kareiviams ir žuvusiųjų giminėms.
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 299-300
Sugrietąjį nuo neprietelių grobį karėj visados į keturias dalis dalijo. Visų gerąją atdavė savo\ndievams. Antroji teko kūrėjų kūrėjui ar kunigaikščiui ir jo tarnams arba kunigams. Trečiąją gavo\nkareiviai, kurie buvo neprietelius pergalėję. Ketvirtoji būk tekusi gentims tų, kurie karėj buvo kritę ir\nper kurių narsybę ir kantrybę neprieteliai buvo pergalėti ir liuosybė nuo vergybos paglemžta^1349.
Minavonei dar tos pergalės tokį įstatymą padėjęs, jog alvieną grobį, karėj gautą ir namo pargabentą, dalys į 4 dalis, kurio viena dalis teks dievams, kaipo savo užtarytojams, antra viešpačiui ir jo tarnams, kurie nuo dievų pergalę išmeldė, 3 dalį gavo tie.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 68
Kaipogi Brutenis sukvietęs visus kareivius ties savo rūmais, idant savo dievams padėkavotų ir mei lautų, idant jų niekuomet karėse neapleistų. Mina- vonei dar tos pergalės tokį įstatymą padėjęs, jog al- vieną grobį, karėj gautą ir namo pargabentą, dalys į 4 dalis, kurio viena dalis teks dievams, kaipo savo užtarytojams, antra viešpačiui ir jo tarnams, kurie nuo dievų pergalę išmeldė, 3 dalį gavo tie, kurie drįso į neprietelių kraštą griautis ir juos pergalėti, 4 dalis teks tiems, kurie namie palikę rubežių ūkės nuo antpuolių neprietelių saugojo. Netrukus Camvigas, sūnus Andislavo, apleistas nuo savo talkėjų, be spėko nuteriotoj ūkėj nieko nebįveikdamas, pasiteiravęs savo diduomenės, pats atkeliavo pas viešpatį lietuvių į Parusnį рака j aus lūgoti, kursai savo išmintingu elgimos taip įsitaikino viešpačiui, jog Brutenis leidęs jam Parusny dievams apieras daryti, liepdamas jam baltą žirgą plynuose laukuose nualsinti ir jį paskui apieron sudeginti, ža dėdamos ir keikdamos, jog jis nuo šiol dievus lie tuvių it savo garbins, ant galo sandarą tarp savęs padariusiu.