Karo grobis buvo dalijamas į keturias dalis: dievams, kunigaikščiui su tarnais ar kunigais, kareiviams ir žuvusiųjų giminėms.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Sugrietąjį nuo neprietelių grobį karėj visados į keturias dalis dalijo. Visų gerąją atdavė savo dievams. Antroji teko kūrėjų kūrėjui ar kunigaikščiui ir jo tarnams arba kunigams. Trečiąją gavo kareiviai, kurie buvo neprietelius pergalėję. Ketvirtoji būk tekusi gentims tų, kurie karėj buvo kritę ir per kurių narsybę ir kantrybę neprieteliai buvo pergalėti ir liuosybė nuo vergybos paglemžta^1349.
Minavonei dar tos pergalės tokį įstatymą padėjęs, jog alvieną grobį, karėj gautą ir namo pargabentą, dalys į 4 dalis, kurio viena dalis teks dievams, kaipo savo užtarytojams, antra viešpačiui ir jo tarnams, kurie nuo dievų pergalę išmeldė, 3 dalį gavo tie.
Kaipogi Brutenis sukvietęs visus kareivius ties savo rūmais, idant savo dievams padėkavotų ir meilautų, idant jų niekuomet karėse neapleistų. Minavonei dar tos pergalės tokį įstatymą padėjęs, jog alvieną grobį, karėj gautą ir namo pargabentą, dalys į 4 dalis, kurio viena dalis teks dievams, kaipo savo užtarytojams, antra viešpačiui ir jo tarnams, kurie nuo dievų pergalę išmeldė, 3 dalį gavo tie, kurie drįso į neprietelių kraštą griautis ir juos pergalėti, 4 dalis teks tiems, kurie namie palikę rubežių ūkės nuo antpuolių neprietelių saugojo. Netrukus Camvigas, sūnus Andislavo, apleistas nuo savo talkėjų, be spėko nuteriotoj ūkėj nieko nebįveikdamas, pasiteiravęs savo diduomenės, pats atkeliavo pas viešpatį lietuvių į Parusnį рака j aus lūgoti, kursai savo išmintingu elgimos taip įsitaikino viešpačiui, jog Brutenis leidęs jam Parusny dievams apieras daryti, liepdamas jam baltą žirgą plynuose laukuose nualsinti ir jį paskui apieron sudeginti, žadėdamos ir keikdamos, jog jis nuo šiol dievus lietuvių it savo garbins, ant galo sandarą tarp savęs padariusiu.
Viena karo grobio dalis buvo aukojama globėjams dievams kaip padėkos auka, o kita atiduodama Kriviui ir jo žyniams.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Vyriausiasis žynys sušaukė karius į Romuvos šventyklą padėti dievams prakilnias dėkingumo aukas. O kad žmonės ir ateityje po laimėtų mūšių pareikštų dievams dėkingumą, visiems laikams buvo nustatyta, jog kiekvienas į namus pargabentas karo grobis turės būti dalijamas į keturias dalis, iš kurių viena turės būti aukojama globėjams dievams, kaip padėkos auka, kita — atiduodama Kriviui ir jo žyniams, kurie meldė dievus atsiųsti pergalę, trečioji turi priklausyti kovojusiems priešo šalyje kariams ir jpagaliau ketvirtoji — tiems kariams, kurie žygio metu saugojo šalies sienas.