Santrauka
Jogailos privilegija apsikrikštijusiems bajorams buvo viena iš svarbiausių 1387 metų krikščioninimo politikos dalių. Ji susiejo katalikybės įtvirtinimą su laisvu ir paveldimu žemės valdymu, didesne šeimos teisių laisve ir prievolių siaurinimu iki karo tarnybos bei pilių statybos.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-005 Krikštą priėmę bajorai įgijo teisę laisvai ir paveldimai valdyti savo žemes. | c-001 | |
| t-006 Naujakrikštai bajorai buvo paliuosuoti nuo kitų patarnavimų didžiajam kunigaikščiui, išskyrus karo tarnybą ir pilių statybą bei taisymą. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Krikštą priėmę bajorai įgijo teisę laisvai ir paveldimai valdyti savo žemes.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Trijų vasario mėn. (1387) dokumentų grandinėje Vilniuje reikš mingiausia buvo Pelenų dienos (20.11.) privilegija^19. Krikštą priė mę bajorai įgijo teisę laisvai ir paveldimai valdyti savo žemes. Jie gavo pilną laisvę savo šeimos reikaluose, pvz., teisę laisvai už vyro išleisti savo dukteris. Naujakrikštai bajorai buvo paliuosuoti nuo visų kitų patarnavimų didžiajam kunigaikščiui, išskyrus karo tarnybą, naujų pilių statymą ir senųjų taisymą
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |