t-001vidutinis
Bona Sforca į Lenkiją ir Lietuvą atsivežė italų menininkų, o Lietuvos diduomenė pamažu perėmė itališką madą.
Įrodymai (1)
Renesansas ir reformacija Humanistinio išsilavinimo žmonių būta jau XV–XVI a. sandūroje didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvare, tačiau lūžis įvyko Žygimantui Senajam 1519 m. vedus Milano kunigaikštytę Boną Sforcą (Bona Sforza). Tai ji atsivežė į Lenkiją ir Lietuvą italų architektų, dailininkų ir muzikų, išugdė Renesanso dvasia Žygimantą Augustą, kartu su juo pastatydino Vilniaus Žemutinę pilį, įdiegė daug naujų dalykų: nuo „itališkų pasivaikščiojimų“ – pokylių šokių – iki... šakutės, tuo metu nežinotos ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse. Pamažu „itališką madą“ perėmė ir Lietuvos diduomenė. Renesanso knygų jau galima rasti ne tik Žygimanto Augusto, bet net ir bajorų ir miestiečių bibliotekose. Ankstesnės lietuvių kilmės iš romėnų idėjos pagrindu formuojasi samprata, kad lotynų kalba – tai tikroji, arba gimtoji, lietuvių kalba.