Iš Vokietijos atvykę riterių luomo svečiai, pasak Teodoro Narbuto, troško tarnauti šventajam tikėjimui ir pelnyti riterių titulus, o po žygio į Žemaitiją Medvėgalyje dalyvavo tradicinėse įšventinimo apeigose.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Grįžęs į Karaliaučių, rado atvykusius riterių luomo svečius iš Vokietijos, norinčius tarnauti šventajam tikėjimui ir trokštančius pelnyti riterių titulus pagonių žemėje: tarp kitų buvo Adolfas, Bergo grafas, Jonas, Nuvenaro grafas, ir kiti ne mažiau kilmingi Pareinės žemių valdovai. Su jais maršalka tučtuojau vėl puolė Žemaitiją, nužygiavo į Medininkų pavietą ir pridarė ten daug nuostolių, užmušė arba paėmė į nelaisvę du šimtus žmonių. Bet už tai sulaukė bausmės — neteko iki penkiasdešimties kareivių. Todėl akivaizdu, jog buvo gana stipriai pasipriešinta arba lietuviai juos vijosi. Paskui kryžiuočiai priartėjo prie lietuvių tvirtovės, vadinamos Medvėgaliu arba Megenada, kur, išskleidus didžiąją ordino vėliavą, įvyko tradicinės įšventinimo į riterius apeigos1 2.