Gediminas valstybę stiprino ne tik karu ir diplomatija, bet ir dinastinėmis vaikų vedybomis. Ši politika tęsėsi jo sūnų ir palikuonių santuokomis su rusų kunigaikštytėmis bei rusų papročių perėmimu rytinėse valdose.
Keli jo paties sūnūs (Narimantas-Hlebas, Jaunutis-Jonas, Karijotas-Mykolas, LiubartasDimitras) priėmė stačiatikių tikėjimą arba vedė rusų kunigaikštytes.
Vesdami stačiatikes žmonas ir prisiimdami rusų papročius, jie, jų anūkai ar proanūkai davė pradžią vėliau žinomiems kunigaikščiams Trubeckoj (iš Dimitro), Čartoriskiams (iš Konstantino), Bielskiams ir Sluckiams (iš Vladimiro), Sanguškoms ir Kobrinskiams (iš Teodoro).
Veikdamas kardu, diplomatija (santykiai su Ryga ir Vladislovu Łokietka) ir apdairiomis vaikų vedybomis, Gediminas išugdė valstybę, kurios stiprybė nesibaigė jo mirtimi.
Anuo laiku, tiesa, buvo paprotys vesti svetimų kraštų kunigaikštytes, mat, galingiems valdovams buvę nepatogu susirišti giminystės ryšiais su savo pavaldiniais. O, be to, jie šitai darydavę ir kitokiais sumetimais.