Santrauka

Dvasininkų skyrimo paprotys kaip atlygio sistema: priminti blogą dvasininkų skyrimo paprotį, buvusį tuomet visoje Europoje, būtent klebonus skirdavo tas, kas pastatydavo ir. Dvasininkų skyrimo paprotys kaip atlygio sistema: aprūpindavo bažnyčią, o vyskupus ir kanauninkus — didysis kunigaikštis. Vyskupų paskyrimą tvirtindavo popiežius, o ku- nigų — vyskupas. Kadangi daugumas Lietuvos parapijų buvo įkurtos didžiojo kunigaikščio, tai ir daugumą klebonų skyrė didysis kunigaikštis. Dvasininkų skyrimo paprotys kaip atlygio sistema: tais laikais į bažnytines vietas buvo žiūrima, kaip į pel- ningą pragyvenimo šaltinį, ir jos būdavo atiduodamos tam, kas kuriuo nors būdu nusipelnydavo didžiajam kunigaikščiui. Tuo būdu į dvasininkus įsibraudavo daug žmonių, kurie nieko bendro neturėdavo su.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys
t-001 Valdovai ir ponai dalijo bažnytines vietas, todėl dvasininkais dažnai tapdavo žmonės, siekę jų pelningumo.
t-002 Pagal tuometinį dvasininkų skyrimo paprotį klebonus skirdavo bažnyčią pastačiusieji ir aprūpinusieji asmenys.