Dvasininkų skyrimo paprotys kaip atlygio sistema

Santrauka

Tuo būdu į dvasininkus įsibraudavo daug žmonių, kurie nieko bendro neturėdavo su Bažnyčia, o tiktai norėdavo pasipelnyti. Be abejo, kad šitokiu būdu skiriami dvasininkai labai dažnai nepasižymėdavo savo vertybe, nes daugumas iš jų tapdavo dvasininkais tik dėl pelningumo. Be to, dar reikia priminti blogą dvasininkų skyrimo paprotį, buvusį tuomet visoje Europoje, būtent klebonus skirdavo tas, kas pastatydavo ir aprūpindavo bažnyčią, o vyskupus ir kanauninkus — didysis kunigaikštis.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Bažnytinės vietos būdavo atiduodamos nusipelniusiems valdovui, todėl į dvasininkus patekdavo su Bažnyčia nesusiję pelno siekę žmonės.		c-001
t-002 Valdovo ir ponų skiriami dvasininkai dažnai nepasižymėdavo verte, nes daugelis dvasininkais tapdavo dėl vietų pelningumo.		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Bažnytinės vietos būdavo atiduodamos nusipelniusiems valdovui, todėl į dvasininkus patekdavo su Bažnyčia nesusiję pelno siekę žmonės.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tais laikais į bažnytines vietas buvo žiūrima, kaip į pel- ningą pragyvenimo šaltinį, ir jos būdavo atiduodamos tam, kas kuriuo nors būdu nusipelnydavo didžiajam kunigaikščiui. Tuo būdu į dvasininkus įsibraudavo daug žmonių, kurie nieko bendro neturėdavo su Bažnyčia, o tiktai norėdavo pasipelnyti. Tie kunigai, kurie atkildavo iš Lenkijos, taip pat mažai tesirūpin- davo tikybos reikalais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Valdovo ir ponų skiriami dvasininkai dažnai nepasižymėdavo verte, nes daugelis dvasininkais tapdavo dėl vietų pelningumo.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Daug kam būdavo lengva gauti tokias vietas, nes jas dalindavo valdovas arba ponai. O kadangi vyskupystes, kapitulas ir daugelį parapijų buvo įkūrę ir išlaikydavo valdovai, tai jiems priklausydavo ir tų vietų dali- nimas. Ir didžiūnai savo dvaruose buvo įkūrę nemaža parapijų, todėl jiems priklausė klebonų skyrimas. Be abejo, kad šitokiu būdu skiriami dvasininkai labai dažnai nepasižymėdavo savo vertybe, nes daugumas iš jų tapdavo dvasininkais tik dėl pelningumo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai