Santrauka
Stanislovo katedra, ką, be kronikų liudijimų, patvirtina auten tiška Urbono VI bulė, katedros pa šventinimo proga išleista, bet mano me, jog ir kitos Vilniaus bažnyčios, įkurtos Vladislovo Jogailos, kaip an tai: Šv. Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo ar ba šiaip vietovė kokiam nors dievai čiui pašvęsta.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Stanislovo katedra, ką, be kronikų liudijimų, patvirtina auten tiška Urbono VI bulė, katedros pa šventinimo proga išleista, bet mano me, jog ir kitos Vilniaus bažnyčios, įkurtos Vladislovo Jogailos, kaip an tai: Šv. | c-001 | |
| t-002 Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo ar ba šiaip vietovė kokiam nors dievai čiui pašvęsta. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Stanislovo katedra, ką, be kronikų liudijimų, patvirtina auten tiška Urbono VI bulė, katedros pa šventinimo proga išleista, bet mano me, jog ir kitos Vilniaus bažnyčios, įkurtos Vladislovo Jogailos, kaip an tai: Šv.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
479: „Dabar, kaip ma tome, sunyko ir sugriuvo, tiktai prie Plikojo kalno puikaus pastato ir su griuvusių skliautų žymės dunkso/’ 14 Ne tik Šv. Stanislovo katedra, ką, be kronikų liudijimų, patvirtina auten tiška Urbono VI bulė, katedros pa šventinimo proga išleista, bet mano me, jog ir kitos Vilniaus bažnyčios, įkurtos Vladislovo Jogailos, kaip an tai: Šv. Martyno ant Pilies kalno, taip pat Šv. Jono, stovi vietose, kurios an dai pagonių buvo pašvęstos kažko kioms kulto apeigoms. Buvo juk to kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113
Puslapis 130
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė mesį į savo senosios sostinės padėtį. Atmindamas Vilniaus gyventojų ištikimybę ir nepalaužtą jų prieraišumą kivirčų su Kęstučiu krašto viduje laikais, gelbėdamas miestą nuo valdžios nepastovumo ir sumaišties, į kurią buvo įstūmę kai mynų puldinėjimai ir tarpusavio vaidai, iškilmingu aktu, rašytu Merkinėje, kitą dieną po Šv. Benedikto, abato, šven tės, valdovas Vilniui suteikė Magdeburgo teises15. Prisižiū rėjęs į klestinčią Krokuvą, Vladislovas Jogaila nusprendė vi lioti svetimtaučius kurdintis Vilniaus mieste, tačiau palankūs tos privilegijos padariniai sumenko per išlygą, jog nepai sant naujų nuostatų, visi miestiečiai pavaldūs Vilniaus se niūnui, dėl ko jiems kilo pavojus ne kartą susidurti su sava vališkos valdžios perlenkimais. Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo ar ba šiaip vietovė kokiam nors dievai čiui pašvęsta. Popiežius šv. Griga lius primygtinai liepia šitaip daryti laiške šv. Augustinui, apaštalavu siam Britanijos salose: „Krikščio nys, - rašo jis, - negali skubotai imti naikinti pagonių šventyklų, o priva lo tik versti jų dievaičių stabus, ten šlakstyti švęstu vandeniu, statyti al torius ir sudėti į juos šventas relik vijas. Jeigu tos šventyklos būtų la bai tvirtai pastatytos, tereikia pakeisti jose garbinamus dalykus ir, vietoj piktųjų dvasių, jų vaizduotė je sukurti tikrojo Dievo paveikslą; ir šitą daryti dėl to, kad žmonės, ma tydami sunaikintas jų šventoves, laisva valia atsikratytų savo klaidų ir, tikrąjį Dievą pažinę bei garbinda mi, į tas vietas, prie kurių įpratę, ge ranoriškai rinktųsi/’ Ut dum gens ip sa eadem fana sua non videt destrui, de corde errorem deponat, et deum verum cognoscens ac adorans, ad loca quae consueuit familiarius occurrat.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo ar ba šiaip vietovė kokiam nors dievai čiui pašvęsta.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo ar ba šiaip vietovė kokiam nors dievai čiui pašvęsta. Popiežius šv. Griga lius primygtinai liepia šitaip daryti laiške šv. Augustinui, apaštalavu siam Britanijos salose: „Krikščio nys, - rašo jis, - negali skubotai imti naikinti pagonių šventyklų, o priva lo tik versti jų dievaičių stabus, ten šlakstyti švęstu vandeniu, statyti al torius ir sudėti į juos šventas relik vijas. Jeigu tos šventyklos būtų la bai tvirtai pastatytos, tereikia pakeisti jose garbinamus dalykus ir, vietoj piktųjų dvasių, jų vaizduotė je sukurti tikrojo Dievo paveikslą; ir šitą daryti dėl to, kad žmonės, ma tydami sunaikintas jų šventoves, laisva valia atsikratytų savo klaidų ir, tikrąjį Dievą pažinę bei garbinda mi, į tas vietas, prie kurių įpratę, ge ranoriškai rinktųsi/’ Ut dum gens ip sa eadem fana sua non videt destrui, de corde errorem deponat, et deum verum cognoscens ac adorans, ad loca quae consueuit familiarius occurrat.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |