Bajorų apgyvendinimas miestiečių namuose be atlygio
1 teiginys1 įrašas0 ryšių
Valstybėje jau buvo tapę norma, kad į Vilnių, į valstybės seimus, po 1569 m. Liublino unijos į konvokacinius suvažiavimus, o ypač į Vyriausiojo Lietuvos tribunolo sesijas suvažiuojantys bajorai apsistodavo miestiečių namuose, niekaip už tą pastovį.
Valstybėje jau buvo tapę norma, kad į Vilnių, į valstybės seimus, po 1569 m. Liublino unijos į konvokacinius suvažiavimus, o ypač į Vyriausiojo Lietuvos tribunolo sesijas suvažiuojantys bajorai apsistodavo miestiečių namuose, niekaip už tą pastovį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Valstybėje jau buvo tapę norma, kad į Vilnių, į valstybės seimus, po 1569 m. Liublino unijos į konvokacinius suvažiavimus, o ypač į Vyriausiojo Lietuvos tribunolo sesijas suvažiuojantys bajorai apsistodavo miestiečių namuose, niekaip už tą pastovį neatlygindami. Į tokią tvarką pretenduodavo ir Kauno pavieto seimelio dalyviai, bet spaudimas Kauno miestiečiams apgyvendinti į seimelius ar žemės teismo sesijas atvykstančius bajorus nebuvo didelis, nes bajorų kelionių į Kauną atstumai nebuvo dideli, dažniausiai apsiribojantys tik pavieto teritorija, mieste jie užtrukdavo neilgai.
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Šaltinių sąrašas
Šaltinis
Autorius / metai
Teiginiai
Citatos ir paminėjimai
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)