t-001vidutinis
Teodoras Narbutas aprašo paprotį, kai netikėtai mirusių žmonių tėvai ar giminės aukodavo pinigų į Prūsiją žygiuojantiems kariams, kad šie kariautų su nekrikščiais dėl mirusiojo sielos išganymo.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Tais \nlaikais buvo įprasta, jog tėvai arba giminės, kuriam nors \nmirus iš jų giminės, ypač jei mirtis būdavo netikėta ar\nba nelaukta, aukodavo tam tikrą sumą pinigų kariams, \nžygiuojantiems1 į Prūsiją, kad ten dėl mirusiojo sielos \nišganymo su nekrikščiais kariautų. Toks paprotys buvo ir \nČekijoje. Prahos vyskupas Jonas įsitikino, kad tie karei\nviai įprato apgaudinėti, mat, paėmę pinigus, užuot ke\nliavę kariauti su nekrikščiais, traukdavo savo keliu arba, \nnuvykę į Prūsiją, taip trumpai ten užtrukdavo, jog ordi\nnui visai arba labai mažai kuo tepadėdavo. Tada vysku\npas savo diecezijoje paskelbė įsakymą, jog, užuot į nepa\ntikimas \nrankas \nįdavus, \ntokios \naukos \nturinčios \nbūti \nįteikiamos dvasininkams, paskirtiems tam reikalui, ir \nsiunčiamos tiesiai į Prūsiją kryžiuočiams, kurie jomis \nderamiau pagal paskirtį pasinaudotų“1 2