Santrauka
Kai kraštą ištikdavo pralaimėjimai ir nelaimės, žyniai kartais įsivaizduodavo, kad užrūstinti dievai trokštą, idant kas nors pasiaukotų už tėvynę pagal jų būrimą, arba reikėdavo, kad kas nors savo noru susidegintų ant laužo ar žūtų kovoje su priešu.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Kai kraštą ištikdavo pralaimėjimai ir nelaimės, žyniai kartais įsivaizduodavo, kad užrūstinti dievai trokštą, idant kas nors pasiaukotų už tėvynę pagal jų būrimą, arba reikėdavo, kad kas nors savo noru susidegintų ant laužo ar žūtų kovoje su priešu. | ||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
- id: c-177207
citata_originali: |
Kai kraštą ištikdavo pralaimėjimai ir
nelaimės, žyniai kartais įsivaizduodavo, kad užrūstinti dievai
trokštą, idant kas nors pasiaukotų už tėvynę pagal jų būrimą,
arba reikėdavo, kad kas nors savo noru susidegintų ant laužo
ar žūtų kovoje su priešu. Žmonėse dar tebegyvi pasakojimai,
kuriuose minimi nutikimai, kai kelios dešimtys abiejų lyčių
žmonių leisdavosi sudeginami, kad atpirktų tėvynę, arba kai
keli šimtai ryždavosi mirti mūšyje kaip auka; tuomet jie des
peratiškai puldavo priešų gretas ir tol kovodavo, kol visus juos
išžudydavo. Istorija mena, jog aukštieji žyniai sutikdavo susi
deginti ant laužo, kad būtų išmelstas dievų palankumas tėvy
nei; apie tai jau kalbėjome straipsnyje apie Krivių Krivaitį.
statusas: verified
teiginio_tipas: faktas
patikimumo_lygis: vidutinis
patikimumo_saltinis: ai
pagrindzia:
- t-194811