Miestuose ir pačiame Vilniuje visi namai buvo atviri pra eiviams ir svečiams: o nakvynės namų buvo tiek, kiek ir miestiečių gyvenamųjų namų, neskaičiuojant valdininkų ir magnatų būstų.
Miestuose ir pačiame Vilniuje visi namai buvo atviri pra eiviams ir svečiams: o nakvynės namų buvo tiek, kiek ir miestiečių gyvenamųjų namų, neskaičiuojant valdininkų ir magnatų būstų.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Miestuose ir pačiame Vilniuje visi namai buvo atviri pra eiviams ir svečiams: o nakvynės namų buvo tiek, kiek ir miestiečių gyvenamųjų namų, neskaičiuojant valdininkų ir magnatų būstų. Tad kiekvienas, kuris su Dievu įeidavo į namus, turėjo teisę pasišildyti prie ugnies, nemokamai išgerti stiklą gėrimo — koks tik stovėdavo ant stalo. Tik tuo atveju, jeigu panorėdavo daugiau arba panorėdavo suvalgyti pietus, turėdavo sumokėti nedidelę pinigų sumą.