Nauji tikybiniai įsitikinimai laisvai plito po didikų bei bajorų dvarus, nuolatos pripilamų taurių kurstomi, kėlė galvą per puotas ir gėrynes, tačiau kelias į bažnyčias jiems ilgai buvo užkirstas. Galop Vilniuje, gyvam tebesant vyskupui Povilui, kažkoks Viklifo pasekėjas, apsirengęs kunigo rūbais, gavo iš vyskupo leidimą kalbėti šv. Onos bažnyčioje apie tikėjimo dalykus vokiečių kilmės žmonėms, amatininkams ir pirkliams, ir ten pat laikyti pamaldas.